URBANISTINĖ IDĖJA. Rekonstruojamas pastato kompleksas yra netankioje urbanistinėje aplinkoje. Gretimybėse vyrauja sodybinis bei mišrus užsatatymas. Tuo pačiu teritorija yra urbanistinės ir gamtinės ašių sankirtoje. Tad objektas kontrastuojantis su aplinka tiek savo architektūriniu masteliu, tiek funkcija ir tai taps ryškiu vietos akcentu. Kuriamas ženkliškumas viso komplekso, o ne vienos dalies.
Kompleksas neformuoja gatvės užstatymo linijų, tačiau turi viešąją erdvę, kuri urbanistiškai jungiasi prie miesto tinklo. Vizualiai erdvė siejasi su netoliese esančiu jaunimo sodu ir Raimondo Sargūno sporto gimnazijos vieša erdve. Projektuojami pėsčiųjų bei dviračių takai jungia teritoriją prie miesto judumo tinklo.
Kompleksas jungiasi prie ašių per viešąsias erdves: prie urbanistinės – per aikštę, prie gamtinės – per Nevėžio upės krantinę. Reljefas formuojamas patogiam žmonių judėjimui, vyrauja 5% nuolydis. Aikštė formuojama atsižvelgiant į visos teritorijos funkciją, kurios prieigos informuoja apie komplekso paskirtį. Įvairių aikštelių kombinacija nėra tik dekoratyvus piešinys – dalį jų galima išnaudoti ir funkciškai.
Projekto architektūrinė idėja, siūlymai, argumentacija. Pagrindinė pastato idėja – susikirtimas. Susikirtimas urbanistikos ir gamtos, seno ir naujo, sporto ir poilsio. Susikirtimas atsiskleidžia vizualiai per architektūrą bei interjero sprendinius. Naujas tūris aiškios ir racionalios formos, įsikertantis į esamą ryškaus charakterio tūrį. Eksterjere nekaprizingas susikirtimas interjere tampa ryškiu akcentu. Aiškiai išeksponuojama, kur sena ir kur nauja. Išsaugojamas ir išryškinamas esamo pastato architektūrinis charakteris suteikiant jam foną naujai projektuojamu tūriu, kuris yra lakoniškas ir aiškios formos. Naujai projektuojamo tūrio aukštingumas tampa tolygiu perėjimu nuo smulkaus mastelio (gyvenamieji namai) į stambų (rekonstruojamo pastato tūris).
Pastato struktūra. Funkcinė idėja – patalpų orientavimas į svarbiausią objektą – didįjį baseiną. Patalpos išdėstomos ratu, tad dauguma jų turi vizualinius ryšius tiek su aplinka, tiek su baseino erdve. Rekonstruojamo pastato priestatą sudaro vienas požeminis ir du antžeminiai aukštai. Požeminiame aukšte planuojamos pagalbinės ir techninės patalpos reikalingos pastato funkcionavimui. Antžeminiai aukštai atskirti į dvi zonas – šlapioji ir sausoji. Pirmame aukšte numatoma šlapia zona – didysis baseinas, SPA erdvės bei jų aptarnavimui reikalingos patalpos. SPA zona apjungia esamą ir naujai projektuojamą didįjį baseiną. Antrame aukšte – sausa zona, kurioje numatytos sporto klubo salės ir administracijos patalpos.
Judėjimas. Išlaikomas pagrindinis patekimas per esamą pastato dalį. Šioje dalyje atkuriamas buvęs vestibiulis ir iš jo vyksta pagrindinis srautų paskirstymas. Nėra projektuojami keli patekimai atskiriems srautams dėl mažo poreikio. Skirtingų srautų patekimas į tam tikras zonas valdomas kontrole.
Baseinų zonų funkcionalumas. Siekiant maksimalaus patalpų išnaudojimo, persirengimo rūbinės projektuojamos bendros (vyrų/moterų/šeimos) su persirengimo kabinomis, tai leidžia su mažesniais patalpų plotais aptarnauti maksimalų žmonių skaičių. Dušinės atskiros. Baseinų zonos skirstomos į tris pagrindines : sportinė plaukimo zona, SPA zona bei vaikų mokymų plaukti zona. Žmonių srautai tolygiai paskirstomi tarp zonų – siekiant išvengti didelių žmonių susikirtimų vienoje/keletoje vietų , spa zonoje pirtys ir baseinai projektuojami nutolę atskirai. Sūkurinės vonios projektuojamos patraukliausiose SPA zonos vietoje , t.y. prie langų . Vaikų braidymo baseinas numatomas šiek tiek nutolęs nuo sūkurinių vonių , kad sumažinti vaikų keliamą triukšmą nuo kitų lankytojų.
Ūkinis aptarnavimas. Pastato ūkinis aptarnavimas numatomas pietvakarinėje sklypo dalyje. Projektuojamas privažiavimas transportui prie pastato iš Nevėžio gatvės.
Fasadai. Fasadų pagrindinė mintis – skaidrus kubas. Tam pasirenkama dvigubo fasado sistema. Stiklinė dalis išlaiko tūrio permatomumą ir ryšį su aikšte. Tuo pačiu objektas tampa atviru visuomenei ir kviečiančiu užeiti. Pasirinktas kirsto metalo tinklas fasadams suteikia ažūriškumo ir apsaugo pastatą nuo perkaitimo. Pasirinkta fasadų sistema šviesiuoju ir tamsiuoju dienos metu veikia skirtingai. Dienos metu akcentuojamas esamo pastato pagrindinis fasadas, nakties metu įvyksta apsikeitimas ir pirmiau pastebimas šviečiantis naujasis tūris.
Interjeras. Interjere vyrauja ramus kaloritas, natūralios medžiagos. Viso projekto koncepcijai pabrėžti išryškinamos susikirtimų vietos spalvomis. Šie rekonstrukcijos taškai tampa jungtimi ne tik tarp seno ir naujo, bet ir tarp eksterjero bei interjero. Pastato konstrukcijos iš klijuoto medžio ar betono nėra slepiamos, priešingai – jos išeksponuojamos ir tampa aktyviomis interjero detalėmis.
Konstrukcija. Pasirinkta klijuotos medienos konstrukcinė schema dėl esminių medžiagos savybių: atvirkščiai nei metalas, medis nekoroduoja, atsinaujinantis šaltinis, organiška medžiaga, draugiška aplinkai, patvari. Konstrukcinei medienai naudojama eglė arba pušis. Naudojama medinė konstrukcinė sistema ne tik draugiška žmogui, ji tampa jaukiais interjero elementais.
© UAB Metro architektūra. Visos teisės saugomos. Sprendimas Solo Systems