Esamos situacijos vertinimas
Kauno miestas kūrėsi upių santakoje ir beveik vienodai plėtėsi į visas puses, didžiausią įtaką miesto raidai darė reljefas, kuris aiškiai suformavo miesto centro ribas. Nemuno ir Neries krantuose sparčiai augo priemiesčiai, su specializuotais lokaliais centrais. Nuosekli miesto tinklo sistema buvo pertraukta suprojektavus miegamuosius rajonus, išryškėjo urbanistinis lūžis tarp miesto centro ir naujai suformuotų teritorijų.
Artimieji pocentriai, tokie kaip Vilijampolėje esanti konkurso teritorija, dėl nevientisos miesto tinklo sistemos tapo tranzito teritorija. Šis ir į jį panašūs urbanistiniai mazgai neturi jokios viešųjų erdvių sistemos, aiškios erdvinės–struktūrinės logikos, neatlieka lokalaus centro funkcijų. Jei nebus suformuoti antros ir trečios kategorijos pocentriai esantys arti centro, istoriškai susiklosčiusi radialinė sistema įgaus ydingų bruožų, o centras ir jo prieigos taps tranzito teritorijomis. Konkursui pateiktu projektiniu pasiūlymu siūloma stiprinti Vilijampolės lokalius centrus. Kartu kurti urbanizuotus ruožus/ryšius su miesto centru.
1. Struktūrinis idėjos pagrindas
Vilijampolė – artimasis pocentris.
Vilijampolė yra ribojama upės ir stataus šlaito, urbanizacijos riba sutampa su užliejamos teritorijos riba. Tačiau išraiškingas reljefas neturėjo jokios įtakos Vilijampolės vidinei planinei struktūrai, tik jos riboms. Urbanistinio komplekso teritorija išraiškingu reljefu nepasižymi. Visą Vilijampolės urbanistinę mozaiką jungia du pagrindiniai viešųjų erdvių kanalai. Upės krantinė turėtų tapti svarbiu poilsio ir pramogų traktu. Svarbiausias viešųjų urbanistinių erdvių kanalas– einantis Panerių gatve, tai trumpiausia ir labiausiai urbanizuota pėsčiųjų arterija. Taip pat svarbūs ir skersiniai ryšiai, užbaigiantys visą sistemą: sukurdami tinklą.
Vilijampolėje oficialiai yra du parkai, kurie yra šalia: Neries krantinės parkas ir konkurso sprendiniais nagrinėjama sąjungos aikštė. Neries krantinės parkas – 1964m. plano sprendimų pasekmė, likęs žemutinės terasos plotas, netinkamas statybai (retkarčiais užliejamas) yra per didelis, sistemiškai neargumentuotas, nesaugus ir mažai lankomas. Sąjungos aikštė – priešingai yra Vilijampolės centrinė ir vienintelė viešoji erdvė, tiesa nesutvarkyta, neaiškios paskirties, neturinti vizualiai suvokiamų ribų.
2. Konceptualaus modelio pagrindasVilijampolės miestovaizdis
Kauno miesto bendrajame plane reglamentuoti bendramiestiniai apžvalgos taškai formuoja senamiesčio vizualinio identiteto apsaugos lauką. Vertinant panoramas iš šių apžvalgos taškų svarbiausia: senamiestis ir jo siluetas bei Prisikėlimo bažnyčia kaip išskirtinis pavienis objektas. Analizuojama teritorija geriausiai matoma nuo Milikonių kalno apžvalgos aikštelės.
Svarbiausios problemos vertinant Vilijampolės panoramą yra urbanistinio audinio nevientisumas, teritorija neturi erdviškai išreikštos struktūros. Ryškūs urbanistiniai lūžiai tarp sodybinio užstatymo ir daugiabučių ar pramonės kvartalų. Bendrą Vilijampolės miestovaizdį formuoja atsitiktinės gamyklinės teritorijos ir išsiskiriantys technogeniniai lementai – kaminai, stulpai, stambūs pastatų tūriai. Nesuformuoti ir nesuvokiami lokalūs teritorijos centrai. Siūlomi projekto sprendiniai neužstoja senamiesčio panoramų. Priešingai: maskuoja daugiaaukštį gyvenamajį namą (A. Kriščiukaičio g. 6), pažymi Vilijampolės lokalų centrą.
4. Vilijampolės panorama nuo Milikonių apžvalgos aikštelėsSiūlomi sprendiniai
Analizuojamos teritorijos koncepcija sudaryta iš kelių temų, kurios yra nagrinėjamos kompleksiškai, ieškant tinkamiausio sprendimo teritorijos reintegracijai į miesto urbanistinį audinį. Pagrindinis tikslas suformuoti vientisą apibrėžtų viešų urbanistinių erdvių sistemą – urbanizuoto jungiamojo ruožo ašį.
Nagrinėjamą teritoriją siūloma skirstyti į keturis pagrindinius segmentus, išryškinant kvartalinę sistemą. Pirmasis segmentas (pradedant nuo Panerių g.) – miesto aikštė, apribota transporto mazgo, esamos bažnyčios, buvusio kinoteatro (dab. ritualinių paslaugų centras) ir naujai siūlomo visuomeninės paskirties pastato. Miesto aikštė turi gerus ryšius su antruoju segmentu – skveru, kuris planuojamas kaip viešųjų urbanistinių erdvių grandinės dalis. Trečiasis segmentas – intensyvus komercinės paskirties kompleksas, kurio stogas ir vidinis pasažas jungia krantinę su skveru ir aikšte. Ketvirtasis segmentas – krantinė, parkas ir numatomas sporto kompleksas.
Dėl teritorijos segmentavimo atsiradusios jaukios ir saugios erdvės formuos naują lokalų Vilijampolės centrą. Nauji objektai trauks Vilijampolės ir miesto gyventojus, o atsiradę ryšiai su miesto centru kels Vilijampolės vertę.
5. Vizualizacija
© UAB Metro architektūra. Visos teisės saugomos. Sprendimas Solo Systems