LT | EN

SEMC

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Panevėžys
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Konkursas
Metai: 2018
Komanda: metrO – Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Tautvilė Džiugytė

Naujai projektuojamas kompleksas yra visapusiškai kontekstualus – tiek miesto, tiek lokalioje užstatymo struktūroje. Dėl savo tūrinės konfigūracijos yra pastebimas urbanistiniame siluete, taigi kuria vietos atpažįstamumą, taip pat, išlaiko miestiečiams artimą ir įprastą kinoteatro funkciją.

Menų centro tūrinė – planinė kompozicija projektuojama atsižvelgiant į kelis pagrindinius aspektus: kontekstą; esamo kinoteatro „Garsas“ konstrukcinę sąrangą; Stasio Eidrigevičiaus kūrybą. SEMC koncepciją atskleidžia trisluoksnis tūrinis sprendimas – trijų svarbiausių architektūrinę koncepciją formuojančių dėmenų eksponavimas. Pirmasis – tai viešoji erdvė, parsidedanti nuo Respublikos g., pereinanti į pagrindinio korpuso interjero erdves, lūžtanti ir kylanti link senojo kinoteatro salės vietoje projektuojamos lauko kinoteatro/ekspozicijų erdvės, užsibaigianti „esamu“ kinoteatro ekranu. Antrasis sluoksnis – dviejų tūrių kompozicija, formuojama atsižvelgiant į supančio užstatymo masteliškumą. Pagrindinis tūris, kuria kvartalo dominantę, vizualiai yra panašių gabaritų, kaip buv. k.t. „Garsas“. Aiškiai suvokiama geometrinė forma pasirinkta kaip nuosaiki urbanistinio audinio tąsa. Žemesnis tūris atkartoja Respublikos/J. Urbšio g. kryptį, turint omenyje, kad tai svarbi miesto arterija. Tūrio proporcijos parenkamos pagal aplinkinio užstatymo proporcijas, o kvartale atsiradusios viešosios erdvės gabaritai parenkami pagal naujai projektuojamus tūrius. Tokiu principu kuriamu erdvinių proporcijų visuma, kurioje visi elementai tarpusavyje susiję, gaunamas kontekstualus, lengvai suvokiamas ir teoriškai pagrįstas urbanistinis teritorijos sprendimas. Trečiasis sluoksnis – S. Eidrigevičiaus parodų erdvė, kuri šioje tūrinėje kompozicijoje veikia kaip akcentas bei traukos centras. Parodų erdvė projektuojama aiškių geometrinių proporcijų, bet dėl jos pozicijos interjero erdvėje (kabinamas virš vestibiulio, matomas iš išorės), dėl apdailai naudojamų tamsaus granito plokščių, kurios kontrastuoja pastelinių, šviesių tonų interjere, kuriamas aktyvus emocinis krūvis, leidžiantis bet kokias interpretacijas. Pirmine geometrine forma išreikštas parodų erdvės tūris, nesufleruoja S. Eidrigevičiaus kūrybos interpretacijų ar užuominų, o kuria impulsą individualiems potyriams

Pasiūlyta erdvinė funkcija yra itin universali. Patalpų konfigūracija yra aiškaus perimetro, leidžianti įvairias patalpų panaudojimo konfigūracijas. Lankytojų srautai modeliuojami aiškiai ir suprantamai, patekimai į pastatą atskirti pagal funkciją. Be viso to, siūloma galimybė išlaikyti senojo kinoteatro užuominą, įrengiant lauko ekraną, senąją kinoteatro salę paverčiant kintančia kultūrine erdve.

Projektuojamo komplekso vieta esamame miestovaizdyje, bei sąsaja su centrine dalimi ir aplinkinėmis teritorijomis. Projektuojamas menų centras yra strategiškai dėkingoje miesto dalyje. Siekiant pabrėžti objekto svarbą ir sukurti vietoženklį, urbanistiniu aspektu didelis dėmesys skiriamas vizualiniams ryšiams – galimybe išskirti objektą miesto siluete. Objekto tūrinė konfigūracija leidžia jį vizualiai identifikuoti nuo Senvagės parko, iš kitos Nevėžio upės krantinės, nuo tilto į Smėlynės gatvę. Formuojant komplekso tūrinius sprendinius akcentuojama lokali vizualinė trauka nuo Respublikos g., kuriant kvartalo atpažįstamumą.

Naujai formuojamo kvartalo kontekstualumas užstatymo ir viešųjų erdvių aspektu. Greta nagrinėjamos teritorijos esantis pavienių daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat dvišlaičių mažaaukščių gyvenamųjų pastatų išsidėstymas ardo kvartalinį užstatymą, todėl naujai projektuojamo komplekso tūriniais sprendimais siekiama kvartalą uždaryti, o tuo pačiu suformuoti viešąją erdvę, apjungiant su gretimu kvartalu. Viešoji erdvė, tarnaujanti kaip jungtis tarp dviejų kvartalų, tuo pačiu kuria ryšį – trauką tarp Respublikos ir Kranto gatvių, netiesiogiai jungiasi su Senvage. Vertinant naujai projektuojamo komplekso svarbą ir vietą esamoje Panevėžio viešųjų ir kultūrinių erdvių sistemoje, reiktų atkreipti dėmesį, kad siūlomas kompleksas, be konkurso sąlygose išvardintų funkcijų, pildomas atviro kino teatro su transformuojamos kultūrinės erdvės funkcija, pereinančia į viešąją erdvę, taip kuriant polifuncišką kultūros centrą.

Teritorijos užstatymo tūrinis sprendimas, etapiškumas

Naujai projektuojamas kompleksas yra visapusiškai kontekstualus, tiek miesto, tiek lokalioje užstatymo struktūroje, tuo pačiu, dėl savo tūrinės konfigūracijos yra pastebimas miesto siluete, taigi kuria vietos atpažįstamumą, ir be  viso to, išlaiko miestiečiams artimą ir įprastą kinoteatro funkciją.

Projekto architektūrinė koncepcija, architektūrinių sprendinių universalumas, pastato daugiafunkciškumas. Menų centro tūrinė – planinė kompozicija projektuojama atsižvelgiant į kelis pagrindinius aspektus: kontekstą; esamo kinoteatro „Garsas“ konstrukcinę sąrangą; Stasio Eidrigevičiaus kūrybą. SEMC koncepciją atskleidžia trisluoksnis tūrinis sprendimas – trijų svarbiausių architektūrą formuojančių dėmenų eksponavimas. Pirmasis – tai viešoji erdvė, prasidedanti nuo Respublikos g., pereinanti į pagrindinio (I etapo) korpuso interjero erdves, lūžtanti ir kylanti link senojo kino teatro salės vietoje projektuojamos lauko kino teatro/ekspozicijų erdvės, užsibaigianti „esamu“ kino teatro ekranu. Antrasis sluoksnis – dviejų tūrių kompozicija, formuojama atsižvelgiant į supančio užstatymo masteliškumą. Pagrindinis tūris (I etapas), sukuria kvartalo dominantę, vizualiai yra panašių gabaritų, kaip buv. k.t. „Garsas“. Aiškiai suvokiama geometrinė forma pasirinkta kaip nuosaiki urbanistinio audinio tąsa. Žemesnis tūris (II etapas) atkartoja Respublikos/J. Urbšio g. kryptį, turint omenyje, kad tai svarbi miesto arterija. Tūrio proporcijos parenkamos pagal aplinkinio užstatymo proporcijas (žr. schemą, žymėjimas a), o kvartale atsiradusios viešosios erdvės gabaritai parenkami pagal naujai projektuojamus tūrius (žymėjimas b, 2b).

Tūrinis teritorijos užstatymo sprendimas, remiantis aplinkiniu masteliu

Tokiu principu kuriamu erdvinių proporcijų visuma, kurioje visi elementai tarpusavyje susiję, gaunamas kontekstualus, lengvai suvokiamas ir teoriškai pagrįstas urbanistinis teritorijos sprendimas. Trečiasis sluoksnis – S. Eidrigevičiaus parodų erdvė, kuri šioje tūrinėje kompozicijoje veikia kaip akcentas bei traukos centras. Parodų erdvė projektuojama aiškių geometrinių proporcijų, bet dėl jos pozicijos interjero erdvėje (kabinamas virš vestibiulio, matomas iš išorės), dėl apdailai naudojamų tamsaus granito plokščių, kurios kontrastuoja pastelinių, šviesių tonų interjere, kuriamas aktyvus emocinis krūvis, leidžiantis bet kokias interpretacijas. Pirmine geometrine forma išreikštas parodų erdvės tūris, nesufleruoja S. Eidrigevičiaus kūrybos interpretacijų ar užuominų, o kuria impulsą individualiems potyriams.

Interjero erdvių koncepcija. Pastato planinė struktūra atskiria pagrindinius lankytojų srautus, pasiūlymuose yra atsižvelgiama į projekto įgyvendinimo etapiškumą, išdėstytą konkurso sąlygose. Visos lankytojams skirtos patalpos gali būti naudojamos įvairiems renginiams, yra daugiafunkciškos, gali būti apjungiamos. SEMC komplekso vestibiulis, laiptai, ir lauko kino/ekspozicijų salė – tai vizualinė prieigų aikštės tąsa, šiai koncepcijai pabrėžti naudojama vientisa granito plokščių danga. Interjero koloritas – šviesių pastelinių spalvų, dominuoja natūralūs medžiagų atspalviai – pilka betono, natūrali medžio, siekiant sukurti foną kontrastuojančiam S. Eidrigevičiaus parodų erdvės tūriui – interjero erdvių akcentui.

Specialiojo plano keitimas. Siūlomi komplekso architektūriniai sprendiniai reikalauja keisti galiojančius teritorijos specialiojo plano sprendinius (šiuo metu galiojantį pastato aukščio apribojimą – 19 m. keičiant į 22 m.).

Esamo pastato rekonstrukcija. Siūlomais sprendiniais planuojama esamą kino teatro pastatą plėsti, keisti jo išvaizdą, tūrį, planinę struktūrą, paliekant dalį esamos sienos į Kranto g. (toje pat vietoje, kur yra dabartinis k/t. ekranas), taip pat keletą konstrukcinių fragmentų dengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Motyvai tam yra keli, visų pirma, tai yra tipinis projektas, kurio pirminė išvaizda yra pakitusi, pastatas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų laikančioms konstrukcijoms. Kadangi kino teatras Panevėžiečių yra vertinamas daugiau dėl funkcijos, o ne pačio pastato, nematome kliūčių pastato išvaizdą pakeisti, o funkciją pakeisti simboliškai – lauko kino teatru.

Galimos vidaus erdvių funkcijos ir konfigūracijos

Planavimas ir eksploatavimas. Lankytojai į pagrindinį korpusą (I etapas) patenka iš aikštės nuo Respublikos gatvės. Vestibiulyje išdėstyti pagrindiniai laiptai į antrą lygį – lauko kino/ekspozicijų salę, informacijos centras/bilietų kasa vienoje erdvėje su kavine, rūbinė ir WC, taip pat praėjimas į studijų/kūrybines erdves ir kitas II etapo korpuso patalpas. II etapo vestibiulyje numatomas patekimas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Kiti patekimai į SEMC numatomi į II etapo korpusą iš Respublikos g., į kavinės erdvę iš Pietų pusės, į dirbtuvių patalpas iš Šiaurinės pusės, ir iš dengtos automobilių stovėjimo aikštelės nuo Kranto g. Visi patekimai į projektuojamą kompleksą dėstomi atsižvelgiant į būsimus lankytojų srautus, taip pat modeliuojant įvairius vidaus patalpų panaudojimo scenarijus ir numatant galimybę dalį jų atitverti, vykstant uždariems renginiams. Antrajame pagrindinio korpuso aukšte, be lauko kino teatro/ekspozicijų salės projektuojama mediateka ir parduotuvė. II etapo korpuse planuojama interaktyvi parodų erdvė, paslanki įvairioms plano modifikacijoms. Trečiajame pagrindinio korpuso aukšte projektuojamos laikinos parodų erdvės bei patekimas į Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijos pirmąjį lygį. Ketvirtajame aukšte numatomos konferencijų salės bei patekimas į Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijos antrajį lygį.

Pasiūlyta erdvinė funkcija yra itin universali. Patalpų konfigūracija yra aiškaus perimetro, leidžianti įvairias patalpų panaudojimo konfigūracijas. Lankytojų srautai modeliuojami aiškiai ir suprantamai, patekimai į pastatą atskirti pagal funkciją. Be viso to, siūloma galimybė išlaikyti senojo kinoteatro užuominą, įrengiant lauko ekraną, senąją kinoteatro salę paverčiant kintančia kultūrine erdve.

Siūlomas pastatas yra nesudėtingas savo konstrukcija. Naudojamas metalo karkasas su mūro užpildu, stogams ir didesnių gabaritų perdengimams – metalinės santvaros, interjere dominuojanti S. Eidrigevičiaus parodų erdvė – vantinė konstrukcinė sistema. Stiklinės plokštumos – tai kombinuota fasado sistema, kurią sudaro laikantis karkasas, aliuminio profilio langai ir medžio apdaila, skirta reguliuoti į vidų patenkančią šviesą, Lauko atitvaroms naudojama stiklo fasado sistema – galimybė reguliuoti pastato vidaus temperatūrą. Siekiant tvarumo, skatinant atsinaujinančių energetinių šaltinių naudojimą pastato eksploatacijai, siūloma įrengti saulės kolektorius, geoterminį šildymą, ekologiškas statybines medžiagas. Pastato statyba etapais yra galima ir pilnai išspręsta. Pirmuoju etapu galima atlikti esamo pastato rekonstrukciją, kuriame būtų sudarytos visos galimybės įrengti tiek S. Eidrigevičiaus parodų erdves, tiek papildomas ekspozicijų sales bei konferencijų centrus. Naujajame korpuse būtų išspręstos tiek administracijos darbo vietos, tiek kitos reikalingos patalpos (kavinės, parduotuvės, etc.). Taip pat būtų įprasminta senojo kino teatro erdvė. Antrojo etapo patalpos yra beveik autonomiškos, taigi jų įrengimo terminas nėra svarbus komplekso funkcionavimui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

© UAB Metro architektūra. Visos teisės saugomos. Sprendimas Solo Systems