LT | EN

Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybinės dirbtuvės | 2017-06-15

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Panevėžys, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Kūrybinės dirbtuvės
Metai: 2017
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Komanda: metrO –  Tautvilė Džiugytė, Dovilė Gudavičiūtė, Eglė Daunoraitė, Aurelija Valkūnaitė-Čėplienė, Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis.

Koncepcija. Atlikus urbanistinę aplinkos analizę paaiškėjo, kad didžiausio potencialo tapti tūrine ir erdvine traukos vieta, naujai projektuojamas pastatas turės, jei bus stiprinami skersiniai ryšiai. Ryšiai pabrėžia senosios Respublikos gatvės istorinę ir tranzitinę svarbą (ties šia gatve buvo projektuojami bene svarbiausi miesto pastatai – bankas, paštas, gimnazija ir t.t. ) ir naujai atgimstančios Kranto gatvės aktyvinimo galimybes (projektuojami nauji ir atgaivinami seni pastatai). Projektuojamas skersinis ryšys sujungia Respublikos gatvę, Kranto gatvę ir Senvagės pėsčiųjų taką.
Objektas yra centrinėje miesto dalyje. Jis lengvai pasiekiamas pėsčiomis – maždaug 5min nuo centrinės miesto aikštės. Iki jo – patogus susisiekimas viešuoju transportu – greta dvi viešojo transporto sustojimo stotelės. Aptarnaujančio transporto privažiavimas numatomas per dabartinę Topolių gatvę. Taip išsaugomas privažiavimas į daugiabučių kiemus ir išvengiama vizualios taršos pastato reprezentaciniuose fasaduose. Pastato lankytojų parkavimas sklypo ribose nesprendžiamas, o numatomas miesto teritorijoje.
Formuojami du patekimai į pastatą. Taip atskiriami lankytojų srautai: tų kurie atvyksta į parodas, ir tų kurie keliauja į kiną ar kitas edukacines, užsiėmimų, kultūrinės komunikacijos erdves. Ekspozicijos planuojamos žiediniu judėjimu. Taip paroda prasideda ir baigiasi toje pačioje vietoje.
Didelis dėmesys skiriamas viešujų erdvių formavimui. Projektuojami du skverai, kurdoneras, vidinis kiemas ir skersinė „senamiestinė“ gatvelė. Vidinis galerijos kiemas – buvusio kino teatro „Garsas“ įspaudas ir pastato vidaus ekspozicinių erdvių tęsinys. Tai vieta eksponuoti didelio gabarito skulptūras (atsiranda galimybė eksponuoti dalį Keramikos simpoziumo eksponatų) ir meno kūrinius. Taip pat vieta, kurti, vykdyti plenerus.
Pastatui siūloma Stasio Eidrigevičiaus kūrybą atspindinti išraiškinga, dinamiška architektūra. „Atsikišusios“ pastato dalys parinktos tiriant gatvės išklotinę ir apžvalgos taškus, siekiant nukreipti žmogų į būsimąjį menų centrą, sukurti patogią ir įdomią pėsčiųjų jungtį. Pastatas sprendžiamas kaip kompleksas, todėl jame savo vietą randa ir kinas, ir naujasis menų centras. Negana to, kuriamos ir kitos funckijos, kurios atveria galimybes savivaldos ir verslininkų lūkesčiams, gerina miesto gyventojų laisvalaikio ir užimtumo galimybes.

 

Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektiniai pasiūlymai | 2017-06-15

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Panevėžys, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Konkursas
Metai: 2017
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Komanda: metrO –  Tautvilė Džiugytė, Dovilė Gudavičiūtė, Eglė Daunoraitė, Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis.

 

Esamos padėties schema

Koncepcija. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti patrauklią, reprezentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektūros sintezę, besijungiančioms miesto žaliosioms zonoms suteikti atpažįstamą charakterį, pabrėžiantį visuomeninę, kultūrinę ir aktyvios bei pasyvios rekreacijos funkciją. Panevėžio miesto viešųjų erdvių sistemai skiriama prioritetinė funkcija, ji projektuojama įvertinant esamus vizualinius ryšius, pėsčiųjų ir automobilių srautus, teritorijose esančius, ir su ja besiribojančius istorinius objektus. Siekiant perteikti daugialypį miesto charakterį, sukurti patrauklią atmosferą, projekte kuriamas funkcinių ryšių tinklas, jungiantis įvairių tipų objektus, atskiriantis įvairių tipų (pėsčiųjų, dviračių) srautus. Kelių lygių tinklo pagalba kuriamas teritorijos vientisumas, bet tuo pačiu, pati koncepcija leidžia dinamiškai reaguoti į besiribojančių teritorijų polifunkciškumą, jų tūrinę, funkcinę įvairovę. Šia idėja yra pasiekiamas rezultatas, kuomet naujai projektuojama teritorija yra vientisa, bet tuo pačiu organiškai įsilieja į esamą urbanistinį audinį.

 
Koncepcija

Erdvių formavimo pagrindimas, landšafto sprendiniai, susisiekimo sistemų organizavimas. Įvertinant tai, jog Panevėžio miesto struktūroje Nevėžio upė kartu su besiribojančiomis žaliosiomis zonomis formuoja „žaliąjį koridorių“, matome didelį šios teritorijos potencialą, kurį vystant galima sukurti patrauklią viešąją erdvę miestiečiams. Vis dėlto, kol kas žaliasis koridorius veikia daugiau horizontaliai iš Rytų į Vakarus, apjungdamas žaliąsias zonas, bet atskirdamas Šiaurinę ir Pietinę miesto dalis. Horizontali jungtis taip pat nėra iki galo realizuota, susiformavusi daugiau stichiškai, pakrantė, kaip vientisa erdvė, nefunkcionuoja, arba funkcionuoja lokaliuose taškuose (pvz. Senvagė). Be šio akivaizdaus horizontalaus susiskaidymo, matome keblų Panevėžio miesto polifunkciškumą. Teritorijos, besiribojančios su pakrante turi ryškų identiteto trūkumą, jose sunku įžvelgti bendrumų, kurie leistų jas identifikuoti ir taip spręsti jų „priėjimą“ prie upės. Pavieniai lankytini objektai plačiai išsidėstę miesto teritorijoje eliminuoja galimybę formuoti lokalius kultūrinius, pažintinius ar sporto centrus ir tokiu būdu „pritraukti“ juos prie viešųjų pakrantės erdvių. Įvertinus urbanistinę situaciją, projektiniuose pasiūlymuose išreiškiamas tikslas apjungti pavienius lankytinus architektūros objektus, išnaudoti abi upės krantines, jungti jas tiek fiziškai, tiek vizualiai, taip pat sukurti vientisą, „pulsuojančią“ viešąją erdvę. Skirtingais pėsčiųjų, dviratininkų srautais, formuojant kelių lygių susisiekimo tinklą sujungiamos skirtingos išsibarsčiusios funkcijos/paskirtys, tuo pačiu krantinė įgauna susisiekimo funkciją, kas suteikia jai gyvybingumo.

Susisiekimo tinklas turi tris pagrindines temas:

1. Sporto takas (intensyvi rekreacija)  – intensyvios rekreacijos (bėgikų, dviratininkų) takas, jungiantis pagrindinius …

Garsų slėnis | 2016-10-15

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Anykščiai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Kūrybinės dirbtuvės
Metai: 2016
Užsakovas: Anykščių rajono savivaldybė
Komanda: metrO –  Tautvilė Džiugytė, Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis.

 

Daugiabučių kompleksas Rinktinės gatvėje | 2016-07-15

Paskirtis: Gyvenamosios paskirties objektas
Vieta: Vilnius, Lietuva
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Projektiniai pasiūlymai
Metai: 2016
Komanda: metrO –  Tautvilė Džiugytė, Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Linas Karmaza (Ecoage), Andrius Raudonikis (Kaparchitects)

 

Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija | 2016-06-15

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Trakai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Kūrybinės dirbtuvės
Metai: 2016
Užsakovas: Trakų miesto savivaldybė
Komanda: metrO –  Tautvilė Džiugytė, Eglė Daunoraitė, Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teritorijos konversija Anykščių miesto prieigose, projektiniai pasiūlymai. | 2016-03-08

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Anykščiai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Konkursas – 1 vieta.
Metai: 2015
Užsakovas: Anykščių miesto savivaldybė
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Tautvilė Džiugytė, Paulius Kisielis.

Koncepcija

 Pagrindinis projekto tikslas – sukurti patrauklią, reprezentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektūros sintezę, suteikti miesto vartams atpažįstamą charakterį, pabrėžiantį visuomeninę, kultūrinę funkciją. Anykščių miesto viešųjų erdvių sistemai skiriama prioritetinė funkcija, ji projektuojama įvertinant esamus vizualinius ryšius, pėsčiųjų ir automobilių srautus, teritorijoje esančius, ir su ja besiribojančius istorinius objektus. Siekiant perteikti unikalų miestelio charakterį, sukurti patrauklią kurorto atmosferą, projekte kuriamas teritorijos vientisumas.

Erdvinė kompozicija

Įvertinant tai, jog Anykščių miestui yra svarbus kultūrinis, literatūrinis palikimas, projekte naudojamos literatūrinės metaforos, šviestuvai imituoja šilą, kartu su reljefo peraukštėjimais ir projektuojamais želdynais. Tokiu principu formuojama teritorijos kompozicinė ašis jungianti A. Baranausko klėtelę ir Šventosios upės pakrantę. Naujai projektuojamus ir rekonstruojamus esamus statinius apjungia kompozicinė ašis į ją orientuojant pagrindinius įėjimus, judėjimo srautus ir lankomus objektus.

Erdvinės kompozicijos schema

 

Apšvietimas ir mažoji architektūra

 Apšvietimas yra vienas pagrindinių elementų formuojančių nagrinėjamos teritorijos atpažįstamumą. Šviestuvų kompozicijoms ir naujai projektuojamai architektūrai būdingas vienijantis motyvas pabrėžiantis teritorijos vientisumą. Tai gamtinis motyvas interpretuojantis šilą. Nevienodas šviestuvų grupavimas kuria ažūrišką foną naujai projektuojamiems pastatams, neužgožia jų, o pabrėžia bendrą koncepciją.

Šviestuvo kamienas gaminamas iš milteliniu būdu dažyto metalinio vamzdžio. Šviečianti dalis gaminama iš smūgiams atsparaus, matinio organinio stiklo. Apšvietimas – LED. Šviestuvų dizainas ir mažoji architektūra kuriami išskirtinai šiam objektui.

Informaciniai stendai projektuojami atsukant kiekvieną jų į aprašomą objektą. Numatoma milteliniu būdu dažyto plieno konstrukcija-gaminys.

Teritorijos apšvietimo schema

Šviestuvų ir mažosios architektūros elementų detalizacija

Vizualiniai ryšiai

 Teritorija išvaloma nuo menkavertės augmenijos išsaugant tik vertingus medžius, siekiant pabrėžti analizuojamos teritorijos tradicinę medinę architektūrą ir naujai formuojamą viešąją erdvę. Iš teritorijos siekama atverti vaizdą į miestą ir upę. Teritorija išvaloma nuo menkavertės augmenijos išsaugant tik vertingus medžius. Ant infocentro stogo suprojektuota apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria analizuojama teritorija ir Anykščių miesto panorama.

Teritorijos vizualinių ryšių schema

 

 

 

 

 

 

Varna Library | 2016-02-11

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Varna, Bulgarija
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Konkursas
Metai: 2015
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Tautvilė Džiugytė
Description
Lighthouse is a cultural, knowledge based landmark, which rises above the surroundings. New building is a complex of two volumes connected by an inner garden – a public space for visitors. Individual reading cubicles are designed outside the main vertical volume, to enhance the „outside reading“ experience. Lower part of the building resembles residental buildings in volume and connects the complex to neighboring surroundings. The high-rise part of the complex forms a lighthouse/landmark effect for the city and connects the spatial structure to the Municipality hall. Entrance square works as an integrated urban public space, flowing from the street to the inside spaces, connecting outside to inside, and creates a gathering space for citizens. Existing green areas are modified to help the visual impact of a new landmark, creating a visual boundary of the new public square.
Basic concept of the functional scheme can be clearly identified in the spatial structure of the design. High-rise, light volume represents public and open services, dark volume contains all the administration, office, storage areas. Spatial interior characteristics can be easily transformed, connected, adjusted for different multifunctional purposes.

 

 

 

OPEN CITY | 2015-09-24

Teritorija yra Vilniaus centrinėje dalyje, Naujamiestyje. Ją sudaro trys neišsiskiriantys kvartalai, nors turi daugiau industrinio paveldo ir funkcijų įvairovės nei kiti aplink esantys kvartalai. Tai artima centrui teritorija: lengvai pasiekiama viešuoju transportu ar net pėsčiomis. Šio kvartalo regeneracija kilo iš gyventojų iniciatyvos. Svarbu tai, kad ten gyvenantys ieško pigesnio būsto ar ofiso miesto centre ir vertina galimybę aplinką susikurti patys. Todėl bet kokios architektūros primetimas jau esamai kūrybinei bendruomenei gali neveikti ir neprigyti.

Siekiama sukurti visiems Naujamiesčio kvartalams tinkantį scenarijų, akcentuoti tam tikrus svarbiausius teritoriją formuojančius elementus, tuo pačiu vengėme konkrečių architektūrinių sprendinių, kurie priklauso nuo labai daug  kintamųjų, kurių iš anksto niekas žinoti ir įvertinti negali. Pagrindinis tikslas suformuoti strategiją ir veiklos principą. Rėmus,  kuriuose galėtų veikti kūrybiška bendruomenė.

Atgaivinimo projektai mieste paprastai trunka ne kelerius metus, todėl labai svarbu įvertinti, kad bėgant laikui keisis politinis ekonominis ir socialinis klimatas. Visiems šiems netikėtumams įveikti reikia stiprios bendruomenės turinčios savo identitetą. Šiuos tris kvartalus matome kaip būsimą Naujamiesčio centrą – atvirą, margą ir nuolat gyvą. Todėl mūsų projektas daugiau scenarijus, veiksmų planas.

 

 

Vieno unikalaus traukos objekto atsiradimas prieštaringai vertinamas profesinėje literatūroje (bilbao efektas) mūsų nuomone šiuo atveju visiškai neveiksmingas. Teritorija ir taip susiskaldžiusi, be to traukai sukurti reikia ne vieno taško, o jų komplekso.

Vieningos urbanistinės idėjos kūrimas neįmanomas dėl teritorijos fragmentacijos, menko savivaldybės vaidmens ir didelio investicinio kapitalo nebuvimo. Tikėtis, kad teritorijos tvarkymo projektu užsiims vienas operatorius beveik neįmanoma.

Vientiso trakto, vidinės ašies jungiančios visus tris kvartalus kūrimas neįmanomas dėl kelių priežasčių. Pirma,  vietomis matome didelį tankį, perimetrinį užstatymą, žinome, kad vienas pastatas gali priklausyti net keliolikai savininkų, todėl net nedideli griovimai labai komplikuoti. Antra, tokios vidinės ašies buvimas dažnai lieka nežinomas ir nematomas likusioje miesto dalyje. Trečia, tokia vidinė struktūra turi menkas arba beveik jokių galimybių plėstis, prisijunti ar integruotis.

 Scenarijus

Pažymime, išskiriame teritoriją, sukuriame impulsą
Kvartalų vidų ir išorę charakterizuojame skirtingai
Kvartalų viduje esantys pastatai ir objektai sujungiami bendra trasa
Gerinamas gerbūvis, sprendžiamas automobilių ir žalių plotų klausimas
Griaunama, perstatoma, užstatoma

Impulsas

Pirmiausia apibrėžiame teritoriją. Prekybą, kūrybines jėgas ir iniciatyvas siekiama „išnešti“ į gatvę. Taip šios veiklos bus labiau pastebimos prieinamos. Siūlome sukurti vieningą dizainą šaligatviams, gatvių atkarpoms ribojančioms kvartalus ir pirmiesiems pastatų aukštams, urbanistiniams baldams. Pačiu paprasčiausiu būdu teritorija išskiriama iš pilko naujamiesčio. Tokiai teritorijai suteikiamas vardas, ji tampa įdentifikuojama miestiečio sąmonėje. Vadinasi, dirbantys …

Individualus gyvenamasis namas Vilniaus raj. | 2015-06-25

Paskirtis: Vieno buto gyvenamasis namas
Vieta: Kermušiškių km., Vilniaus raj., Lietuva
Statybos rūšis: Nauja statyba

Etapas: Techninis projektas
Dydis: 165 m2
Metai: 2015
Užsakovas: Privatus asmuo
Komanda: projekto autorius – architektas Julius Biliūnas, komanda –  metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Edvinas Pliuščikas, Tautvilė Džiugytė.

1A planas

2A planas

Pjūvis 1-1

Pjūvis 2-2

Pjūvis 3-3

LMTA STUDIJŲ MIESTELIO ARCHITEKTŪRINIAI PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI | 2015-06-17

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Vilnius
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Konkursas
Metai: 2015
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Tautvilė Džiugytė, Edvinas Pliuščikas ir Romas Viešchnickas

Architektūrinė koncepcija

Pagrindinė užduotis formuojant LMTA komplekso projektinius pasiūlymus – sukurti viešųjų erdvių bei mokslo ir reprezentacinių kompleksų sistemą, įvertinant esamus ir istorinius susisiekimo srautus, apjungiant vertingus, išlikusius istorinius architektūrinius elementus. Viešosioms erdvėms skiriamas ypatingas dėmesys, turint omenyje tai, jog šio komplekso tikslas – tapti lokaliu visuomeninės paskirties centru bei viešu kultūriniu objektu. Architektūrinė koncepcija – teatro scena – kuri tarnauja kaip viešųjų erdvių sistema, tuo pačiu susijungianti į vidinę komplekso teritorijos ašį. „Scenoje“ susitinka įvairių fakultetų studentai, dėstytojai, miestelio lankytojai. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkiamos tamsios spalvos medžiagos grindiniui, taip pat tamsus, užuolaidas primenantis faktūrinis („Reckli“) betonas fasadų apdailai.

Komplekso sąsajos su kontekstu

Srautai. Pagrindinis siūlomo urbanistinio sprendimo tikslas – reintegruoti nagrinėjamą teritoriją į miesto struktūrą, panaudoti esamus pėsčiųjų srautus iš Olandų g., taip pat potencialius pėsčiųjų srautus nuo Krivių g. ir Kalnų parko į projektuojamą LMTA teritoriją, taip sukurti patrauklią viešą erdvę suteikiant šiai miesto daliai kūrybinio, visuomeninio centro įvaizdį. Projektuojamos teritorijos vidiniai ryšiai skirti tik pėstiesiems, formuojant bendrą viešąją erdvę, apjungiančią salių, fakultetų, administracijos ir bendrabučių kompleksus į vieną visuomeninį – kultūrinį centrą.

     

Vizualinės ašys, perspektyvos.

Išlaikomas vizualinis ryšys Stalo kalnas – pagrindinė teritorijos viešoji erdvė (tarp fakultetų kompleksų ir salių bloko) – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia;

Akcentuojama vizualinė ašis link koplyčios, kylant Olandų gatve nuo transporto žiedo;

Turint omenyje komplekso matomumą iš pagrindinių miesto apžvalgos taškų, tūriniai komplekso sprendimai formuojami atsižvelgiant į “penktąjį fasadą”. Stogų linija laužyta – primenanti šlaitinius stogus, tuo pačiu atkartojanti reljefo perkritimus, formuojanti dinamišką, gamtinėms formoms artimą architektūrinį sprendimą. Tuo pačiu komplekso tūrinis sprendimas vizualiai nekonkuruoja su teritoriją supančiomis kalvomis.

Reljefas

Projektuojamo komplekso architektūriniai sprendimai formuojami maksimaliai atsižvelgiant į esamą reljefą – požeminių erdvių nenumatoma, viešosios erdvės projektuojamos įvertinant natūralius reljefo aukščio pokyčius. Vietomis numatyti pandusai ir laiptai derinami prie esamos situacijos. Įvertinant specifinį teritoriją supantį reljefą komplekso tūriai atitraukiami nuo supančių šlaitų.

Tūriniai komplekso ryšiai su aplinka

Kultūros paveldo vertybės. Nagrinėjamoje teritorijoje esanti koplyčia išsaugoma kaip netradicinė erdvė meniniams projektams ir susibūrimams. Svarbus vizualinis ryšys fakultetai – koplyčia, įprasminantis neformalios meninės erdvės ir akademinio korpuso sąsajos svarbą. Archeologinių radinių ekspozicija numatoma bendroje viešojoje erdvėje, atidengti …

Individualus gyvenamasis namas Vilniuje. | 2015-06-09

Paskirtis: Vieno buto gyvenamasis namas
Vieta: Vilnius, Lietuva
Statybos rūšis: Nauja statyba

Etapas: Techninis projektas, interjero projektas
Dydis: 180 m2
Metai: 2015
Užsakovas: Privatus asmuo
Komanda: projekto autorius – architektas Paulius Kisielis, interjero projekto komanda –  metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Edvinas Pliuščikas, Tautvilė Džiugytė.

Šeimos restorano “Toli Toli”, Druskininkuose, interjero projektas. | 2015-06-09

Paskirtis: Komercinės paskirties objektas
Vieta: Druskininkai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija

Etapas: Interjero projektas
Dydis: 50 m2
Metai: 2015
Užsakovas: Privatus asmuo
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Edvinas Pliuščikas, Tautvilė Džiugytė

 

Šeimos restorano “Toli Toli”, Druskininkuose, interjero projektas.

Restorano interjero idėja siejasi su pavadinimu “Toli Toli”, kaip pasakojimo pradžia. Norėjome perteikti pasakose būdingą paslaptingumą per simbolius, tokius kaip mėnulis ir miškas pilnas šviečiančių jonvabalių. Pasirinkta sienų ir lubų spalva – tamsiai mėlyna, norint pabrėžti pagrindinius akcentus ir sukurti nakties, vėlaus vakaro įspūdį.

  

SĄJUNGOS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS KAUNE | 2015-03-10

 Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Kaunas, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Konkursas (2 vieta)
Metai: 2014
Užsakovas: Kauno miesto savivaldybė
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Tautvilė Džiugytė, Edvinas Pliuščikas.

Esamos situacijos vertinimas

 Kauno miestas kūrėsi upių santakoje ir beveik vienodai plėtėsi į visas puses, didžiausią įtaką miesto raidai darė reljefas, kuris aiškiai suformavo miesto centro ribas. Nemuno ir Neries krantuose sparčiai augo priemiesčiai, su specializuotais lokaliais centrais. Nuosekli miesto tinklo sistema buvo pertraukta suprojektavus miegamuosius rajonus, išryškėjo urbanistinis lūžis tarp miesto centro ir naujai suformuotų teritorijų.

Artimieji pocentriai, tokie kaip Vilijampolėje esanti konkurso teritorija, dėl nevientisos miesto tinklo sistemos tapo tranzito teritorija. Šis ir į jį panašūs urbanistiniai mazgai neturi jokios viešųjų erdvių sistemos, aiškios erdvinės–struktūrinės  logikos, neatlieka lokalaus centro funkcijų. Jei nebus suformuoti antros ir trečios kategorijos pocentriai esantys arti centro, istoriškai susiklosčiusi radialinė sistema įgaus ydingų bruožų, o centras ir jo prieigos taps tranzito teritorijomis. Konkursui pateiktu projektiniu pasiūlymu siūloma stiprinti Vilijampolės lokalius centrus. Kartu kurti urbanizuotus ruožus/ryšius su miesto centru.

1. Struktūrinis idėjos pagrindas

 

Vilijampolė – artimasis pocentris.

 Vilijampolė yra ribojama upės ir stataus šlaito, urbanizacijos riba sutampa su užliejamos teritorijos riba. Tačiau išraiškingas reljefas neturėjo jokios įtakos Vilijampolės vidinei planinei struktūrai, tik jos riboms. Urbanistinio komplekso teritorija išraiškingu reljefu nepasižymi. Visą Vilijampolės urbanistinę mozaiką jungia du pagrindiniai viešųjų erdvių kanalai. Upės krantinė turėtų tapti svarbiu poilsio ir pramogų traktu. Svarbiausias viešųjų urbanistinių erdvių kanalas– einantis Panerių gatve, tai trumpiausia ir labiausiai urbanizuota pėsčiųjų arterija. Taip pat svarbūs ir skersiniai ryšiai, užbaigiantys visą sistemą: sukurdami tinklą.

Vilijampolėje oficialiai yra du parkai, kurie yra šalia: Neries krantinės parkas ir konkurso sprendiniais nagrinėjama sąjungos aikštė. Neries krantinės parkas – 1964m. plano sprendimų pasekmė, likęs žemutinės terasos plotas, netinkamas statybai (retkarčiais užliejamas) yra per didelis, sistemiškai neargumentuotas, nesaugus ir mažai lankomas. Sąjungos aikštė – priešingai yra Vilijampolės centrinė ir vienintelė viešoji erdvė, tiesa nesutvarkyta, neaiškios paskirties, neturinti vizualiai suvokiamų ribų.

2. Konceptualaus modelio pagrindas

Vilijampolės miestovaizdis

Kauno miesto bendrajame plane reglamentuoti bendramiestiniai apžvalgos taškai formuoja senamiesčio vizualinio identiteto apsaugos lauką. Vertinant panoramas iš šių apžvalgos taškų svarbiausia: senamiestis ir jo siluetas bei Prisikėlimo bažnyčia kaip išskirtinis pavienis objektas. Analizuojama teritorija geriausiai matoma nuo Milikonių kalno apžvalgos aikštelės.

Svarbiausios problemos vertinant Vilijampolės panoramą yra urbanistinio audinio nevientisumas, teritorija neturi erdviškai išreikštos struktūros. Ryškūs urbanistiniai lūžiai tarp sodybinio užstatymo …

Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštės architektūrinė koncepcija | 2014-12-19

 Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Raseiniai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Konkursas (1 vieta)
Metai: 2014
Užsakovas: Raseinių miesto savivaldybė
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, Edvinas Pliuščikas ir ROMKA – Romas Viešchnickas

Teritorijos analizė

Raseiniai – senas, turtingą istoriją turintis miestas. Analizuojama teritorija- seniau buvęs itin tankus žydų prekybinis kvartalas. Nuo pat miesto atsiradimo iki Antrojo pasaulinio karo miestas turėjo vieną pagrindinę aikštę. Per II pasaulinį karą išgriautai ir vėliau medžiais užsodintai teritorijai 2003 m. suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų aikštės“ pavadinimas. Palikus Raseinių centre tuštumą buvo pažeista miesto originali struktūra egzistavusi 700 metų.

Palyginus su kitais panašaus dydžio Lietuvos miestais (Jurbarkas, Anykščiai, Prienai) Raseiniai turi kelis neįprastus bruožus: miestas turi dvi centrines aikštes, labai didelę centro teritoriją (centrinė dalis sudaro apie 12% miesto ploto), kai tuo tarpu Jurbarko centras užima 2,5%, o Anykščių centras 3,2% miesto teritorijos ir neįprastai ilgą viešųjų erdvių ašį (895 m), kai vidutiniškas nueinamas atstumas mieste 500m. Siekiant išlaikyti tokią ilgą viešųjų erdvių grandinę reikia formuoti bent tris lokalius centrus.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Raseiniai priskirtini C kategorijai – miestas, siūlomas naujoms regioninių centrų funkcijoms atlikti. Jam būtinas esamo socialinio ir ekonominio potencialo aktyvus stiprinimas bei renovacija. Norint, kad miestas būtų aktyvus rajoninis centras, kai mažėja miesto gyventojų skaičius, būtina išnaudoti vidinius teritorinius resursus, tankinti ir stiprinti centrą. Viešosios urbanistinės erdvės yra veiksmingos tik tada, kai užtikrinama jų kokybė, o ne kiekybė. Per didelis aikščių, parkų, skverų skaičius yra neracionalus sprendimas. Todėl siūloma analizuojamą teritoriją bent iš dalies užstatyti, taip sukuriant jaukesnę, miesto mastelį labiau atitinkančią erdvę. Pastatų ir viešosios urbanistinės erdvės kompleksas sustiprintų socialinę ir ekonominę miesto centro funkciją.

Kalbant apie didelius prekybos centrus mieste, Europoje yra dvi pagrindinės praktikos: olandiškoji – kai prekybos centrai statomi už miesto ir stiprinami smulkūs verslai miesto centre ir vokiškoji – kai prekybos centrus leidžiama statyti miesto centre, tuo pačiu išnaudojant jų kuriamą infrastruktūrą ir trauką. Pastarasis variantas daugiausia naudojamas Lietuvoje siekiant sukurti sinergiją: prekybos centras laikinai tampa dominuojančiu traukos centru, tačiau ilgainiui aplink ima kurtis mažieji verslai, trauka ir žmonių srautai išsiskirsto taip padidindami bendrą centro aktyvumą. Tokia pačia praktika siūloma vadovautis ir Raseiniuose: išnaudoti jau esamą prekybos centrą priešais projektuoją teritoriją, sukurti alternatyvų prekių ir paslaugų klasterį ir taip didinti viso miesto centro trauką, urbanistinės struktūros vientisumą ir …

ANYKŠČIŲ A. BARANAUSKO AIKŠTĖ | 2014-12-01

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Anykščiai, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija, nauja statyba
Etapas: Kūrybinės dirbtuvės
Dydis: ∼10300 m2
Metai: 2014
Užsakovas: Anykščių miesto savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Algimantas Mačiulis, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, Edvinas Pliuščikas ir ROMKA – Romas Viešchnickas

ANYKŠČIŲ MIESTO CENTRINĖS A. BARANAUSKO AIKŠTĖS SUTVARKYMO VIZIJOS KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Iki XX a. pradžios miesto centrinėje dalyje (dabartinėje A. Baranausko aikštėje) veikė miesto turgaus aikštė, šalia buvo susiformavęs nedidelis prekybinis kvartalas. II pasaulinio karo metu kvartalas buvo sugriautas, turgaus aikštė perkelta į kitą vietą.

Koncepcija – atkurti aiškiai suprantamą buvusią urbanistinę struktūrą, neatstatant sugriautų pastatų. Dabartinė erdvė skeliama į dvi dalis – buvusios turgaus aikštės vietoje suformuojama centrinė miesto AIKŠTĖ, buvusio kvartalo vietoje formuojamas SKVERAS, kuriame skirtingų grindinio dangų bei mažosios architektūros elementų pagalba išgaunamas buvusio kvartalo užstatymo piešinys. Manoma, jog didžioji dalis pastatų rūsių turėtų būti išlikę, tad atlikus archeologinius tyrimus, geriausiai išlikusius ir vertingiausius objektus (pamatus, rūsius ir pan.) būtų galima eksponuoti perdengiant stiklu.

Šiaurinėje aikštės pusėje siūlome atkurti 1-2 aukštų užstatyma . Taip būtų suvaldoma, užbaigiama aikštės erdvė, atsirastų aiškus perimetras ir mastelis. Aikštės nuolydis sutapatinamas su J. Biliūno gatve. Gatvė klojama ta pačia danga kaip aikštė. Taip sukuriama vientisa erdvė. Suformavus aikštės nuolydį, vakarinėje dalyje tarp skvero ir aikštės plokštumų atsiranda lūžis – plyšys, kuriame siūlome įrengti kavinės, info centro, ekspozijų patalpas. Dalis jų galėtų būti įrengta tarp senųjų rūsių išlikusių sienų.

Aikštėje esanti skulptūra išsaugoma perkeliant ją į naujai suformuotą jaukią erdvę šalia viešbučio „Puntukas“.

TRIKAMPIS PAVILNYJE | 2014-11-07

Paskirtis: Dviejų butų gyvenamasis namas
Vieta: Vilnius, Lietuva
Statybos rūšis: Nauja statyba

Etapas: Techninis projektas
Dydis: 280 m2
Metai: 2014
Užsakovas: Privatus asmuo
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis

 

GYVENAMOJO NAMO REKONSTRUKCIJA | 2014-08-28

Paskirtis: Vieno buto gyvenamasis namas
Vieta: Vilnius, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Techninis projektas
Dydis: 350 m2
Metai: 2014
Užsakovas: Privatus asmuo
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis

 

ADMINISTRACINIO PASTATO REKONSTRUKCIJA | 2014-07-23

Paskirtis: Administracinis pastatas
Vieta: Kaunas, Lietuva
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Techninis projektas
Dydis: 3500 m2
Metai: 2014
Užsakovas: UAB “Baltoptik NT valdymas”
Komanda: metrO – Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis

“HILL TOWN” kotedžų kvartalas | 2014-04-15

Paskirtis: Vieno buto blokuoti gyvenamieji namai
Vieta: Vilnius, Lietuva
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Techninis projektas
Dydis: 8450 m2
Metai: 2014
Užsakovas: UAB “Kalnėnų projektai”
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis. Vizualizacijos – Estudi.lt

 

 

ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SU MODERNAUS MENO CENTRU, PYLIMO G. 17 VILNIUJE, KONKURSAS | 2014-03-15

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Vilnius
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Konkursas
Metai: 2014
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Andrius Raudonikis

“TEGRA HOUSE” OFISO GAMTOJE KONKURSAS | 2012-11-14

Paskirtis: Administracinė/Kūrybinės dirbtuvės
Vieta: Subartėnų kaimas, Elektrėnų sav.
Statybos rūšis: Nauja statyba
Etapas: Konkursas
Metai: 2012
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis

KAUNO BIBLIOTEKOS WORKSHOP’as | 2012-09-14

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Kaunas
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Konkursas
Metai: 2012
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Indrė Janiškaitė, Vidas Bareikis (muzika)

Video: 

ESAMA SITUACIJA. Nagrinėjamoje teritorijoje vyrauja istoriškai susiklostęs užstatymo tipas ir mastelis. Esama biblioteka savo tūriu neatitinka vyraujančio teritorijos morfologinio tipo, yra per didelio aukščio, brutualiai įsiskverbia į teritorijos panoramas. Šalia bibliotekos pastato esantis parkas funkcionuoja nepilnavertiškai, nėra ryšio tarp esančio pastato ir jį supančios gamtos, susiformavusių šlaitų į Parodos gatvę, nuo jų atsiveriančių Kauno panoramų. Šiuo metu Radastų gatvė tarsi atitveria gyvenamųjų namų kvartalus, už jų išsidėsčiusi biblioteka užstoja atsiveriančias panoramas. Taip izoliuotai nuo aplinkos  funkcionuojantis pastatas negali būti traukos centru, jis praranda bibliotekai ir skaitykloms būdingą bendruomeniškumo atmosferą, sukuria uždarumo įspūdį.

AUTORIŲ PASIŪLYMAI. Visų pirma autoriai siūlo nugriauti esamą bibliotekos pastatą išsaugant daugiaaukštę saugyklą pakišant ją po žeme. Įvertinti aplinkui vyraujančią užstatymo struktūrą, pritaikyti ją naująjam bibliotekos korpusui.

Pagrindinė naujojo bibliotekos pastato koncepcija – esamo mastelio pritaikymas naujo tūrio formavimui. Pasirenkami keli charakteringiausi aplinkinio užstatymo prototipai, iš kurių “surenkamas” naujasis bibliotekos korpusas (4 aukštai), užsibaigiantis ties parko riba. Esami pėsčiųjų ir transporto srautai nesuardomi. Siekiant sukurti ir palaikyti teritorijos gyvybingumą siūloma į parko teritoriją iškelti pagal tematiką (menai, gamtos mokslai, kalbos ir t.t.) suskirstytas skaityklas. Skaityklų kiekis priklauso nuo poreikių, jos gali būti įrenginėjamos palaipsniui. Dalis jų galėtų tapti lauko skaityklomis ar turėtų tiesioginį ryšį su parku. Į jas patenkama požeminiais koridoriais (šviesa patenka stoglangių pagalba) iš pagrindinio korpuso. Skaityklos stiklinės, siekiant kuo didesnio sąryšio su parku ir gamta, o taip pat ir su aplinkinėmis skaityklomis, ne didesnės nei dviejų aukštų. Automobilių parkavimas šiame etape nesprendžiamas, tačiau nėra jokių kliūčių jį rengti po žeme, parko teritorijoje.

 

“NEW YORK AIDS MEMORIAL” KONKURSAS | 2011-11-14

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: New York
Statybos rūšis: Skvero rekonstrukcija – memorialas
Etapas: Konkursas
Metai: 2011
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Andrius Raudonikis, Edgaras Kordiukovas (tree)

“PUSHKINSKY CINEMA” KONKURSAS MASKVOJE | 2011-11-14

Paskirtis: Visuomeninis objektas
Vieta: Maskva, Rusija
Statybos rūšis: Rekonstrukcija
Etapas: Konkursas
Dydis:
Metai: 2011
Komanda: metrO – Algimantas Mačiulis, Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Indrė Janiškaitė

EXPLANATORY TEXT

             Aims and purposes.

This proposal has nothing to do with  re-creation or improvement of the facade. Our goal – to create a new approach to this building itself, focus, on what does the building say to the people, who are visiting or just passing by. Our goal – to purify an emotion, that strike us when we in the cinema, and to present it onto the building. Our aim is to make this building a kind of film-induced emotional reflection.
Cinema – is a constant evolution, type of art, that can never be characterised as stable, or monumental. Cinema as a form of art is unstable, and instability, change of emotions are basic  concepts of this building. Modern technologies, materials allow us to form a different, non-traditional building expression. We want this building to stand out with it’s expressiveness and become a landmark to a whole site, to attract an attention of the people who are passing by.

 Concept.

Visual expression of the building, the appearance of it changes constantly. To convey the emotions people feel sitting inside the cinema hall, we chose a certain graphics which was inspired by old films’ film “noise ” (dust, scratches, litter) (Fig. 1)..

Fig1. Dust and scratches on a 8 mm film

 

This noise is conveyed on the theater facade. When film sessions are not happening, stylized “noise” graphics projected on a building responds to the environment, lets say crowding people, or passing-by car and so on. During the daytime, cinema building looks black, the noise graphics – white. Everything changes at night, the building glows in white light and stands out from the environment. It looks like a white piece of sugar. Noise graphics projected in black.

Another story is when there is a movie showed in a cinema. The building no longer reacts to the environment, it focuses on what’s going on inside. Emotion, that dominates in a film, moves outside and is being reflected on a building. The mood can be conveyed in color, light, intensity of the “noise” graphics. This way the building becomes interactive. People crouding around the cinema …

© UAB Metro architektūra. Visos teisės saugomos. Sprendimas Solo Systems